Kaskart gelbėjant kenčiantį gyvūną, VšĮ „Naminukai“ gyvūnų gelbėtojus nevalingai aplanko baisi mintis: kas būtų, jei viskas klostytųsi kitaip, jei kenčiantysis slėptųsi ir neparodytų savo skausmo, arba rodytų visiems, bet jį suptų tik abejingi žmonės, kuriems dėl svetimų bėdų neskauda, arba dar blogiau– žmonės, kurie beglobiuose gyvūnuose mato ne gyvybę, o gatvės parazitą, kurį norisi patraukt iš akių.